Pamatų klojimas

Kiekvienas, statantis namą, nori, jog jis būtų tvirtas ir patikimas – todėl labai apmaudu, kai dėl netinkamai pasirinktų pamatų, vėliau tenka išleisti kur kas daugiau nei planuota. Priklausomai nuo grunto, požeminio vandens savybių bei namo projekto galimi įvairūs pamatų variantai.

Poliniai:

Poliniai pamatai pastato apkrovą pagrindui perduoda padu ir šonais, todėl įtempimai sklinda apimdami didelį grunto tūrį. Poliniai pamatai nusėda mažai, jų pagrindo laikomoji galia didelė, todėl yra tinkami statiniams, kurie yra jautrūs nuosėdžiams. Šie pamatai dažniausiai įrengiami, kai žemės paviršiuje slūgso silpni gruntai (smėlis, priesmėlis, mišrus gruntas). Polių gylis dažniausiai yra nuo 6 iki 12 m.

Polinių pamatų privalumai: Įrengiant polinius pamatus gerokai sumažėja žemės darbų mastas, nes polio vietoje gruntas išgręžiamas lokaliai, tik tiek, kiek užima polis. Be to, sumažėja medžiagų kiekis – betono reikia net 40 proc. mažiau. Dėl šių priežasčių pasirinkus polinius pamatus galima sumažinti ne tik žemės darbų išlaidas, bet ir laiko sąnaudas. Polinių pamatų tipai. Poliniai pamatai pagal įrengimą skirstomi į: gręžtinius, spraustinius ir kaltinius polius.

Seklieji:

Seklieji pamatai statomi iškastoje duobėje, kurios kraštai, pastačius pamatą, užpilami gruntu. Jie perduoda apkrovą pagrindui tiktai padu, todėl jų medžiagos stiprumas išnaudojamas neefektyviai. Sekliųjų pamatų gylis techniniu ir ekonominiu požiūriu turėtų būti ne didesnis kaip 3-5 m. Sekliuosius pamatus galime įrengti stabilios struktūros gruntuose, kur gruntinis vanduo nesukelia sunkumų atliekant pamatų įrengimo darbus. Sekliųjų pamatų konstrukcija gali būti monolitinė arba surenkama (blokiniai). Monolitiniai seklieji pamatai turi nemenką konstrukcinį pranašumą – suformuojamas vientisas monolitas eksploatacijoje pasižymintis stabilumu. Surenkamųjų pamatų privalumas yra tas, kad, palyginti su monolitiniais, jie įrengiami greičiau ir pigiau.

Gilieji:

Gilieji pamatai naudojami, kai stiprus gruntas slūgso giliai (10-60 m). Jie pastato apkrovą pagrindui perduoda padu ir šonais. Gilieji pamatai yra standūs, gali priimti dideles horizontalias jėgas. Tokie pamatai sėda nedaug, todėl įrengiami pastatams, kurie pagrindui perduoda dideles vertikalias bei horizontalias apkrovas ir kai arti žemės paviršiaus slūgstančių gruntų stiprumas nepakankamas. Dėl savo specifikos tipinėje gyvenamojoje statyboje naudojami retai.